sąjausmas

są́jausmas (plg. vok. Mitgefühl) sm. (1) KŽ 1. A1883,187, NdŽ užuojauta, paguoda: Jis geidė ką nors sutikti, išgirsti balsą žmogaus, nors šešėlį sąjausmo pamatyti ant žmogaus veido rš. Iš kur tau sąjausmo lėks žodis? P.Vaič. Susigraudinęs apsiverkė, prašė jiems už tą sąjausmą padėkoti rš. Užsipelnei visų sąjausmą Blv. 2. palankumas, simpatija: Idėja lietuvystės yra taip svari, taip artima širdžiai milijonų lietuvių, jog stebėtiesi reikėtų, jeigu žmonės neturėtų dėl jos sąjausmo prš. Rodydamas savo svečiui sąjausmą, labai švelniai apsakė jam viską rš. 3. jaudumas, jausmingumas: Suirimas psichiškų procesų arba ir visiškas jų sustojimas sujungtas su atbukimu smagenų ir stoka sąjausmo V.Kudir.